Saugokime kepenis, kaip jos saugo mūsų organizmą
Kepenys dar vadinamos žmogaus organizmo laboratorija. Jos nukenksmina įvairias kraujyje cirkuliuojančias kenksmingąsias medžiagas. Tačiau neretai mes nesaugome organo, gelbstinčio organizmą nuo teršalų. Tada susergame įvairiomis kepenų ligomis. Kad nuo jų apsisaugotume, reikia žinoti, kas ir kaip organe vyksta bei kokiomis priemonėmis galima jam padėti, kad ta veikla būtų sklandi.
Unikalus organas
Kepenys – stambiausia virškinimo liauka bei didžiausias vidaus organas, užimantis beveik visą ertmę po dešiniuoju šonkaulio lanku. Jos yra pagrindinė organizmo laboratorija, dalyvaujanti baltymų, riebalų, angliavandenių ir kitų medžiagų, pavyzdžiui, bilirubino, apykaitoje.
Pasaulyje nėra tobulesnės sistemos nei žmogaus organizmas. Kyla klausimas: ar jame yra filtrų sistema, valanti organizmą, kad jis galėtų ilgiau išlikti neužterštas ir visavertiškai veiktų? Taip! Vienas svarbiausių ir didžiausių filtrų ir yra kepenys. Jos apvalo iš žarnyno į širdį tekantį kraują, kuriame, be pasisavintų maistingųjų medžiagų, gausu organizmui kenksmingų ar net nuodingų.
Šis „filtras“ unikalus, nes ir užsiteršusį jį dar galima išvalyti ir visiškai arba iš dalies atnaujinti jo sugebėjimą valyti kraują.
Ką žinome apie kepenis?
Kepenys – pati didžiausia žmogaus virškinimo liauka bei didžiausias vidaus organas (sveria 1,2 – 1,5 kg), kuris reguliuoja medžiagų apykaitą ir atlieka organizmo „apvalymo“ funkciją.
Dėl svarbių biocheminių procesų, vykstančių šioje liaukoje, kepenys vadinamos pagrindine organizmo laboratorija. Kepenys yra pilvo ertmėje, dešinėje, žemiau diafragmos. Apatiniame kepenų paviršiuje yra tulžies pūslė (joje gali susikaupti iki 50-60 ml tulžies sekreto). Tulžis į dvylikapirštę žarną išteka tulžies lataku. Per parą kepenys pagamina 500-700 ml tulžies. Tulžis reikalinga riebalams virškinti.