Hepatitas

Apie hepatitus – nuo A iki Z

Virusinis hepatitas (A, B ir C) gali pasireikšti įvairiai – nuo visiškai nepastebimo, be simptomų, iki gyvybei pavojingos žaibiškos formos ar lėtinės ligos.


hepatitas

 

 Sunki liga

Hepatitas yra sisteminė infekcinė liga, pažeidžianti parenchimines kepenų ląsteles, kurios degeneruoja (išsigimsta) ir atrofuojasi (sumažėja, sunyksta). Pakitusios kepenys nebegali suskaidyti iš virškinamojo trakto į kraują patekusių nuodingųjų medžiagų. Jei ūminis hepatitas užtrunka ilgiau kaip 6 mėnesius, jis tampa lėtiniu. Neretai ūminio periodo nebūna ir liga nuo pat pradžių yra lėtinė.

 

Kuo vyresnis žmogus, tuo sunkiau jis perneša ligą. Ligos gydymas gali trukti 1–3 mėn. Mažiems vaikams būdingesnės besimptomės formos. Lėtinis hepatitas sukelia nebeišnykstamus kepenų pokyčius ir tuomet vystosi kepenų cirozė. Sergant virusiniu hepatitu B, gali būti pažeisti kiti organai. Jei kepenų uždegimas sunkus, gali vystytis kepenų nepakankamumas. Ilgai sergant virusiniu hepatitu B ar C, didėja rizika susirgti kepenų vėžiu.

Sužinokite ar jūsų kepenys sveikos

Hepatitas A

Sergančiųjų šia liga nemažėja, tiesiog hepatitas A „ateina“ iš kitur – šis virusas atvežamas iš svečių šalių, ir tai viena dažniausių keliautojų ligų

Kita sergamumo didėjimo priežastis - kad mažėja žmonių, kurie turi natūraliai įgytą imunitetą hepatitui A, ir atitinkamai daugėja ligai imlių gyventojų. Tik apie 30–50 proc. vyresnių nei 50 metų amžiaus žmonių turi vaikystėje ar jaunystėje natūraliai įgytą imunitetą hepatitui A, tarp trisdešimtmečių tokių žmonių dar mažiau. Visa tai rodo, kad šalies gyventojų, kuriems hepatito A virusas pavojingas, yra labai daug.

Žmonės vyksta į įvairias pasaulio šalis poilsiauti, pramogauti, mokytis ar dirbti. Tačiau kelionė visada susijusi ir su tam tikra rizika – ir visai nesvarbu, ar keliaujate verslo reikalais, ar ketinate puikiai praleisti atostogas egzotiškuose kraštuose. Pavojai gali tykoti visais atvejais, o vienas dažniausių – jau minėtas hepatito A virusas.

Šia liga kasmet pasaulyje suserga apie 1,4 milijono žmonių. Hepatito A virusas sukelia 20–40 proc. visų kliniškai pasireiškiančių kepenų uždegimų. Tai pati dažniausia keliautojų liga, nes ja labai lengva užsikrėsti.

Hepatito A virusas perduodamas per užkrėstas išmatas ir gali plisti per užterštą maistą arba vandenį ar tiesioginio žmonių kontakto metu. Nors ir atrodo neįtikėtina, ši liga greitai plinta net ir prabangiuose viešbučiuose. Didelė rizika užsikrėsti virusu yra keliaujant po didelio endemiškumo šalis: Afriką, Centrinę ir Pietų Ameriką, kai kurių Artimųjų Rytų ir Pietryčių Aziją. Vakcinacija arba skiepai yra efektyviausias būdas apsisaugoti nuo Hepatito A.

Paplitimo būdai

  • Dažniausiai plinta per užterštą maistą arba vandenį. Didelį pavojų kelia: vanduo iš čiaupo, moliuskai, nelupti vaisiai, termiškai neapdorotos ir neluptos daržovės, nepakankamai iškepta mėsa, ledo gabalėliai ir kt.
  • Hepatito A virusas perduodamas per užkrėstas išmatas.
  • Tiesioginio žmonių kontakto metu. Virusu galima užsikrėsti vaikų globos įstaigose, nakvynės namuose, socialinės rūpybos įstaigose, galų gale net namuose – visur, kur tik trūksta asmeninės higienos įgūdžių.
  • Rečiau plinta per homoseksualius lytinius santykius arba naudojant intravenines narkotines medžiagas.

Hepatito A simptomai

  • Karščiavimas
  • Bendras silpnumas
  • Pykinimas
  • Šviesios išmatos
  • Patamsėjusi šlapimo spalva
  • Apetito stoka

 

Hepatitas B

Kita sunki liga – hepatitas B. Susirgus lėtiniu hepatitu B, dažnai išsivysto kepenų cirozė, kepenų vėžys ar net ištinka mirtis. Hepatito B virusas plinta panašiais būdais, kaip ir AIDS.

Hepatitu B sergama visose šalyse, ypač Pietų Azijoje. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, daugiau nei 2 mlrd. žmonių yra užsikrėtę hepatitu B, iš jų 350 mln. serga lėtine ligos forma. Lėtinės ligos nešiotojai yra tarsi virusų rezervuaras. Kasmet nuo šios ligos miršta daugiau nei 1 mln. žmonių ir dar 4 mln. užsikrečia. Hepatitas B būna tiek ūminis, tiek lėtinis. Paprastai infekcija rezorbuojasi (išsiurbiama) ir virusai iš kraujo pasišalina. Tačiau kai kuriais atvejais virusai pasilieka, ir žmonės tampa lėtiniais virusų nešiotojais. Specifinio gydymo nuo hepatito B nėra, vartojami vitaminai ir kepenis saugantys bei jų veiklą gerinantys medikamentai.

Hepatito B viruso  paplitimas

Virusas plinta panašiais būdais, kaip ir AIDS:

  • per lytinius santykius (ir analinius ir vaginalinius),
  • per kraują (perpilant, per užkrėstas adatas, tatuiruotes ir kt.)
  • iš motinos vaisiui.

Hepatito B simptomai

  • Karščiavimas
  • Bendras silpnumas
  • Pykinimas
  • Patamsėjusi šlapimo spalva
  • Apetito stoka
  • Skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku
  • Sąnarių skausmas

 

Hepatitas C

Kalbėdami apie hepatito C infekciją ir jos sukeltas komplikacijas, gydytojai gastroenterologai tai įvardija kaip vieną aktualiausių sveikatos problemų Lietuvoje. Vertinant šią problemą Europos mastu – tai viena dažniausių priežasčių, dėl kurios atliekama kepenų transplantacija.

Hepatito C virusas pasaulyje atrastas gana neseniai – 1989–aisiais, o Lietuvoje pirmieji šios ligos atvejai diagnozuoti tik 1993–1994 metais. Ilgą laiką buvo manytą, kad hepatitas C yra asocialių, antisanitarinėmis sąlygomis gyvenančių žmonių liga. Šiandiena šį teiginį galima pavadinti mitu. Kiekvienas mūsų galime būti užsikrėtę hepatitu c, bet to nežinoti.

Hepatito aljanso, kuris jungia daugiau nei 200 sergančiųjų hepatitu organizacijų iš 64 pasaulio šalių duomenimis, kas dvyliktas pasaulio gyventojas yra užsikrėtęs hepatitu.

Net 80 proc. žmonių, užsikrėtusių hepatito C virusu, suserga lėtiniu hepatitu C, o po 20 metų nuo užsikrėtimo 20 proc. sergančiųjų išsivysto kepenų cirozė, 1–4 proc. ligonių kasmet diagnozuojamas pirminis kepenų vėžys. Lėtinis hepatitas C  –  dažniausia kepenų transplantacijos priežastis JAV ir Europoje.

Paplitimas

Hepatitu C serga visų amžiaus grupių asmenys, tačiau dažniausiai 20–39 metų amžiaus žmonės. Vyrai serga šiek tiek dažniau. Inkubacinis periodas (laiko tarpas nuo bakterijos patekimo į organizmą iki pirmųjų požymių pasireiškimo) tęsiasi nuo dviejų savaičių iki šešių mėnesių. Viruso paplitimo būdas toks pat kaip ir Hepatito B atveju.

Hepatito C požymiai

Daugumai infekuotųjų (užkrėstųjų) nepasireiškia jokių simptomų. Jei simptomų būna ūminėje ligos stadijoje, pasireiškia nuovargis, pykinimas, karščiavimas, dingsta apetitas, kepenys tampa skausmingos. Infekuotam asmeniui geltos dažniausiai nebūna.

Taigi lėtinis hepatitas C – užslėpta, lėtai progresuojanti liga, keletą dešimtmečių nepasireiškianti jokiais simptomais, kol lėtinis kepenų pažeidimas pereina į kitą būklę- nekrozę ir fibrozę, o galiausiai – į cirozę.

Gydymas

Lėtinio hepatito C gydymas gana sudėtingas – turi būti atlikti ne tik virusologiniai tyrimai (šiais tyrimais aptinkami virusai žmogaus organizme), bet ir kepenų biopsija. Be to, virusologinius tyrimus reikia kartoti ir pagal gautus rezultatus keisti ligos gydymą. Labai svarbu anksti pradėti gydyti. Ligoniai, kurie pradeda gydytis vos nustačius lėtinį hepatitą C, turi daugiau galimybių visiškai pasveikti ir išvengti sunkaus kepenų pažeidimo.

Ligos gydymo sėkmė priklauso nuo viruso genotipo (prigimtinio pobūdžio, tipo) ir nuo jo bendro kiekio organizme. 10–15 proc. ligonių, užsikrėtusių hepatito C virusu, pasveiksta savaime, kitiems vystosi lėtinis hepatitas C. Iš 2 ir 3 genotipo virusu užsikrėtusių asmenų jį visiškai sunaikinti pasiseka 75–90 proc. Užsikrėtusiųjų 1 genotipo virusu padėtis gerokai blogesnė – visiškai pasveiksta apie 45 proc. gydomų ligonių. Lietuvoje vyrauja 1 genotipo virusas.

Taigi gydymo veiksmingumas taikant šiuolaikinę gydymo terapiją – tikrai geras. Tačiau gydymas yra ilgalaikis. Žmonės, sergantys 1 genotipo lėtiniu hepatitu C, gydomi metus, o 2 ar 3 genotipo virusu – iki pusmečio.

 

Geriausia apsauga nuo hepatito A ir B

Skaitykite apie kepenų cirozę