Ar galiu sirgti kepenų liga?

Toks klausimas kamuoja daugelį. Juolab, kad nuolat girdime apie didėjančias sergančiųjų virusiniais hepatitais gretas. Dar labiau žmones gąsdina tai, kad jie gali nežinoti, jog serga sunkia kepenų liga, nes gali būti užkėsti grožio salone ar netgi gydymo įstaigoje. Taigi kokiems žmonėms rizika susirgti kepenų ligomis yra didesnė? Kam reikėtų susirūpinti ir skubėti prie gydytojo kabineto? Šią aktualią temą komentuoja Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro gydytojas profesorius Algimantas IRNIUS.

Jei turite bent vieną, kreipkitės į gydytoją

Anot prof. A. Irniaus, pagrindiniai ir svarbiausi kepenų ligų rizikos veiksniai yra šie:

  • Alkoholis. Alkoholis didžiausias kepenų priešas, nes tiesiogiai žaloja kepenis. Alkoholis sutrikdo kepenų ląstelių (hepatocitų) metabolizmą (apykaitą) ir dėl to gali vystytis kepenų suriebėjimas (steatozė), alkoholinis hepatitas, o pačios kepenų ląstelės – žūti. Statistikos duomenimis, žmonėms piktnaudžiaujantiems alkoholiu, kepenų cirozė vystosi 7 kartus dažniau, nei nevartojantiems alkoholio.
  • Virusiniai kepenų pažeidimai. Kepenis dažnai pažeidžia virusai (hepatito A, B ir C). Virusiniais hepatitais užsikrečiama nuo sergančio žmogaus arba lėtinio virusų nešiotojo, virusui su krauju ar kitais kūno skysčiais patekus į organizmą per pažeistą odą ar gleivinę. Hepatitų virusų randama beveik visuose organizmo skysčiuose: kraujyje, seilėse, spermoje, makšties išskyrose.
  • Netinkama mityba. Dažnai kepenų ligų išsivystymą lemia netaisyklinga mityba – baltymų ir vitaminų trūkumas, piktnaudžiavimas riebiu maistu. Tai lemia kepenų suriebėjimo išsivystymą.
  • Medikamentai: antibiotikai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, tuberkuliozės, grybelinių ligų vaistai, antidepresantai, antialerginiai, antipsichotiniai preparatai. Taip pat rizikos grupėje gali atsidurti moterys, naudojančios kontraceptikus (hormoniniai:  kontraceptinis žiedas, kontraceptinis pleistras, oralinė kontracepcija (piliulės); hormoninės injekcijos, ir kt.).

„Tai svarbiausių rizikos veiksnių penketas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį. O jeigu priskiriate save bent prie vienos rizikos grupės – būtina apsilankyti pas gydytą gastroenterologą“, – pabrėžia profesorius.

Tačiau, ar visus rizikos veiksnius valdome? Ar vien nuo mūsų pačių elgesio, pastangų ar priešingai nesirūpinimo savimi, priklauso sirgsime ar išvengsime kepenų ligų? Paaiškėja, kad, deja, bet ne visus rizikos veiksnius galime valdyti.  Kita vertus, žinios kaip plinta virusinių kepenų ligų užkratas, kaip tinkamai elgtis, kad galėtume jų išvengti, išties gali padėti nuo jų apsisaugoti.

Pavojingas nežinojimas

Deja, bet neretai žmonės net nežino, kad gali būti hepatito virusų nešiotojai ir tai labai pavojinga. Tiek patiems žmonėms, nes jie nesigydo, tiek aplinkiniams, kuriuos jie nežinodami apie savo ligą gali užkrėsti. Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į šią problemą, Lietuvoje organizuojamos įvairios akcijos, kurių metu galima atlikti hepatito testą.

Hepatitai C ir B – sunkios ligos, pavojingos savo komplikacijomis. Vienos dažniausių komplikacijų – kepenų cirozė, vėžys. Beje, jų ir gydymas yra labai brangus, o daugeliu atveju šioms būklėms gydyti vienintelė išeitis – kepenų transplantacija. Kas dar svarbu, kad viena pagrindinių pacientų kategorijų, kuriems atliekama kepenų transplantacija, – sergantieji virusiniais hepatitais, o ne dėl alkoholio sukeltos kepenų cirozės, kaip dažnai manoma.

Deja, bet šis virusas į organizmą gali patekti ir apsilankius grožio salone, kur atliekamas manikiūras ar tatuiruotė.  Šie virusai plinta ir lytiniu keliu. Tad atsitiktiniai santykiai gali pasibaigti sunkia liga.

Todėl medikai ragina būti itin atsargiems: laikytis visų higienos reikalavimų, saugotis nesaugių atsitiktinių lytinių santykių ir nesinaudoti abejotinos reputacijos įstaigų teikiamomis grožio paslaugomis, kur dėl nepakankamai geros įrankių dezinfekcijos, galima užsikrėsti hepatitu.

Beje, nuo hepatito A ir B patikima apsauga yra – tai skiepai. Tad didžiausią pavojų kelia hepatitas C.

Rizika, kurią galime valdyti

Tad išvengti visų veiksnių, kurie kelia riziką susirgti tokiomis kepenų ligomis, kaip hepatitas C, pats žmogus visiškai negali. Užtat jis gali valdyti kitus veiksnius, kurie didina tokių kepenų ligų, kaip suriebėjimas ar alkoholinis hepatitas, riziką.

Jau vien pavadinimas – kepenų suriebėjimas (steatozė) – atspindi ligos esmę. Jos priežastis – netinkama mityba: per didelis kiekis riebalų, saldžių angliavandenių vartojimas. Tad suprantama, kad ši liga daugeliu atveju labiau gresia nutukusiems žmonėms. Tačiau, anot profesoriaus A. Irniaus, ir normalios kūno masės žmonės gali susirgti šia liga ir kartais tai rodo pradinę cukrinio diabeto stadiją.

Viena dažniausių steatozės formų – nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga (hepatosteatoze). Hepatosteatozė – tai sindromas, pasireiškiantis nutukimu, diabetu alkoholio nevartojantiems pacientams ir į alkoholinį hepatitą panašiais pakitimais. Šios ligos komplikacijos – kepenų cirozė ir kepenų vėžys.

Iš visų žmogaus vartojamų produktų didžiausia įtaka kepenų ligoms turi alkoholis. Įrodytas tiesioginis ryšys tarp alkoholio vartojimo ir kepenų pažeidimo išsivystymo. O kadangi kepenų ligų, kaip beje ir visų kitų, lengviau išvengti, negu jas gydyti, rekomenduojama vengti veiksnių, žalojančių kepenis.

Sveikas kepenis turintiems žmonėms patariama atsisakyti alkoholinių gėrimų arba per savaitę vartoti ne daugiau kaip 70 g. gryno etilo alkoholio (atitinkamai 70 g. degtinės, 0,7 litro vyno, 2-3 l alaus). Jei vis dėlto  tenka vartoti alkoholio, būtina užkandžiauti. Tai mažiau pavojinga, nei vartojant alkoholį be maisto. O jei gydytojai jau nustatė kepenų pažeidimą, tolimesnis alkoholio vartojimas gali būti pražūtingas.

Kepenų neskauda

Kepenų ligos pavojingos tuo, kad kepenyse nėra skausmo receptorių, todėl šis organas nepraneša mums apie tai, jog yra žalojamas. Nėra jokių ankstyvųjų kepenų pažeidimo požymių. „Todėl, kaip jau minėjau, jei žmogus priskiria save prie rizikos susirgti kepenų ligomis grupės, t.y. turi nors vieną iš išvardintų rizikos veiksnių, jis turėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kur jam bus atlikti tyrimai ir tada, esant reikalui, pacientas bus nusiųstas gydytojo gastroenterologo ar infektologo konsultacijai“, – pabrėžia prof. A. Irnius.

Nėra vieno tyrimo

„Nereikėtų nusiteikti, kad atlikę vieną tyrimą, pvz., paėmę kraujo mėginį, iš karto diagnozuosime kepenų ligą.  Noriu pabrėžti, kad kepenys – labai sudėtingas organas, kuris atlieka daugiau kaip 500 įvairiausių apykaitos procesų. Todėl vienas tyrimas gali ir nerodyti jokios kepenų patologijos, o kitas – ją parodys. Todėl gydytojas negali pasikliauti tik vieno tyrimo rezultatais“, – pažymi profesorius.

Medikas ragina kreiptis į šeimos gydytojus, kur jiems gali būti atlikti pirminiai kepenų tyrimai. Tai kepenų fermentų aktyvumo tyrimas ir kepenų echoskopija. „Atlikę šiuos tyrimus šeimos gydytojai gali įtarti kepenų patologiją ir nusiųsti pas specialistą, kuris kiekvienu atveju parinks reikiamus tyrimus ir nustatys diagnozę“, – aiškina prof. A. Irnius.

Geriausias gydymas – profilaktika

Sakoma, kad sveikas gyvenimo būdas pradeda „patikti“ tada, kai nebepatinka sveikatos būklė. Tačiau kam to laukti? Juk daug geriau užkirsti ligai kelią, negu susirgti ir gydytis. O svarbiausios kepenų ligų prevencijos priemonės yra šios:

  • Stengtis išvengti virusinių kepenų pažeidimų (hepatitų A, B ir C).
  • Atsisakyti alkoholio, kuris tiesiogiai žaloja kepenis.
  • Stengtis pagal galimybes vengti vartoti hepatotoksinių preparatų.
  • Tinkamai maitintis.

Taigi, kaip sakė žymus kinų mąstytojas Konfucijus (gyveno 551 m. pr. m. e), nugalėti blogus įpročius galima tik šiandien, o ne rytoj. Tad jau šiandien pradėkime rūpintis, kad kepenys būtų sveikos.